Vaistažolės – ir sveikatai, ir grožiui

vaistažolėsVaistažolės yra tie mus supančios aplinkos vaistai, kuriais nuo senų senovės gydėsi mūsų močiutės ir dar senesnės kartos. Tai, kas yra mūsų gimtosios žemės išauginta, ne tik mus maitina, bet ir sveikatina, tačiau ne visuomet turime laiko pasidomėti, kokios vaistažolės kuriuos negalavimus gydo. Daug greičiau iš namų vaistinėlės pasigriebti tabletę, kurios chemijos dozė ne tik malšina ligos simptomus, bet dar sukelia šalutinį poveikį. Tačiau ir mūsų vartojami vaistai gali būti pagaminti iš vaistinių augalų, tad perkant medikamentus vaistinėje žymiai vertingiau imti tuos, kurie savyje turi dalelę gamtos, o tai reiškia, kad gali mums pagelbėti lygiai taip pat, kaip ir nepageidaujamos cheminės medžiagos.

Vaistažolės – naudingiau nei vaistai

Vaistažolės gydymui, sveikatinimui, simptomų palengvinimui ir netgi grožio srityje naudojamos įvairiais pavidalais: antpilais, nuovirais, aliejais, pavilgais, kompresais, voniomis. Tam naudojamos įvairios vaistažolių dalys: šaknys, žiedai, pumpurai, lapai bei uogos.

Kaip tvirtina mokslininkai, vaistažolės, iš kurių gaminami vaistiniai preparatai, yra naudingesni nei sintetiniai, nes, kaip teigiama, yra lengviau įsisavinami, jų poveikis yra švelnesnis, retai kada nuo jų pasitaiko alerginių reakcijų, tokius medikamentus galima vartoti ilgesnį laiką.

Tačiau reikia žinoti, kokiu metu rinkti tam tikras vaistažoles, kaip jas tinkamai džiovinti, kad išliktų naudingosios savybės. Ir labai svarbu, kad vaistažolės nebūtų renkamos tose vietose, kur netoliese esama gatvių, šiukšlynų, cheminėmis medžiagomis purkštų plotų, gamyklų ir pan.

Kaip vienas iš dažniausiai vartojamų aptarkime šias vaistažoles – šalpusnį ir čiobrelį.

Ankstyvieji šalpusniai – pirmosios vaistažolės

Vienas iš pirmųjų augalų, pražystančių vos tik nutirpus sniegui ir pašildžius saulutei, yra šalpusniai. Tai yra pirmosios vaistažolės, kurios žiedai dėl sveikatinančių savybių skinami balandžio mėnesį, o lapai – prieš pat Jonines. Nors dažniausiai esame įpratę naudoti žiedelius, tačiau iš tikrųjų šalpusnio lapuose biologiškai aktyvių medžiagų yra žymiai daugiau nei žieduose.

Šalpusnio lapų ir žiedų arbata lengvina atsikosėjimą, valo iš kvėpavimo takų gleivinės sekretą bei skatina prakaitavimą. Karštų lapų kompresai senovėje buvo naudojami nuo odos uždegimų, šiais laikais sugrūsti žali šalpusnio lapai dedami ant vočių, patinusių vietų ar atvirų žaizdų. Šios vaistažolės arbata yra geriama kai kosima, sergama lėtiniu bronchitu, laringitu, tracheitu. Kojų venų uždegimui bei įvairios kilmės odos uždegimams gydyti naudojamas lapų nuoviras arba švieži labai susmulkinti lapai.

Sloguojantiems žmonėms rekomenduojama į šnerves įtraukti šviežio šalpusnio sulčių.

Aromatingasis čiobrelis – sveikatai ir grožiui

Kai kurios aktyviosios čiobrelio medžiagos lengvina atsikosėjimą, kai sergama plaučių uždegimu, bronchitu, laringitu, tracheitu ar kt. kvėpavimo ligomis, o taip pat skatina bronchų liaukų sekreciją, skystina skreplius, gydo uždegimą, opas, pūlinius, atpalaiduoja spazmus.

Kvapniosios vaistažolės – čiobreliai turi tam tikros naudingos įtakos ne tik kvėpavimo sistemai, bet ir virškinimo organams. Vartojant čiobrelių preparatus galima apmalšinti pilvo skausmus, kartu taip pat gerėja virškinimas. Sumažėjus skrandžio sulčių sekrecijai ar vykstant rūgimo bei puvimo procesams žarnyne irgi gali pagelbėti čiobreliai. Radikulito ir sąnarių skausmus mažina čiobrelio kompresai ar iš šios vaistažolės  padarytos aromatinės vonios. Kvapni, gardi čiobrelių arbata su medumi yra viena iš veiksmingų priemonių kovojant su nemiga.

Šios aromatingos vaistažolės naudingos ne tik sveikatai, bet ir grožiui. Mat čiobrelių antpilas veiksmingai naikina pleiskanas, kuriuo rekomenduojama sudrėkinti švariai išplautus ir nusausintus plaukus (bet neskalauti, o leisti išdžiūti).

 

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *