Metaliniai vamzdžiai. Svarbu išsirinkti tinkamus

metaliniai vamzdziai

Metaliniai vamzdžiai.

Vamzdžiai – įvairių komunikacijų svarbiausios dalys. Šildymo sistemos, kanalizacija, nuotėkos, dujotiekis, vandens tiekimas – visa tai neišsiverčia be vamzdžių. Skirtingoms funkcijoms naudojami skirtingų rūšių vamzdžių bei armatūros, todėl yra svarbu išsirinkti tinkamą.

Variniai vamzdžiai – vieni populiariausių įvairioms vidaus komunikacijoms. Tokių vamzdžių praktiškai neveikia korozija, ant jų vidinių sienelių nesikaupia organinės medžiagos ir mineralinės nuosėdos. Chloras esantis vandenyje variniams vamzdžiams nedaro neigiamo poveikio. Variniai vamzdžiai  nerūdija, patogūs dirbti, bet pakankamai brangūs. Varis – viena seniausių medžiagų naudojamų šildymo sistemoms. Juos galima paslėpti arba montuoti atvirai, nes vamzdžiai atrodo tvarkingai ir negadina bendro vaizdo. Geriausiai panaudoti montuojant katilinę. Pagrindinis varinių sistemų minusas – didelė kaina.

Plieniniai vamzdžiai šiuo metu mažai naudojami, jie pakeičiami plastikiniais stabilizuotais vamzdžiais, pritaikytais šildymo sistemoms. Geriausiai tiktų katilinėje dėl aukštesnių temperatūrų. Šiandien, kai plastikiniai vamzdžiai savo savybėmis atitinka metalinius vamzdžius, pastarųjų sistemų lieka vis mažiau. Šių metalinių vamzdžių trūkumas – neatsparumas korozijai, vidinių sienelių apsinešimas, kuris sumažina pralaidumą. Taip pat plieninių vamzdžių sujungimas neįmanomas be suvirinimo aparato, kas apriboja plieninių vamzdžių panaudojimą. Minėtų trūkumų išvengiama naudojant cinkuotus arba galvanizuotus vamzdžius, kurie montuojami srieginiu būdu.

Stačiakampiai profiliniai vamzdžiai naudojami lengvoms metalo konstrukcijoms, kolonoms, pamatiniams poliams ir kitoms detalėms gamyboje. Iš plieno vamzdžio profilio pagamintos konstrukcijos lengvesnės, mažesnis darbo imlumas gamybos ir montažo metu. Dėl gero technologiškumo (nereikalingos papildomos fasoninės detalės konstrukcijų elementų sujungimui) konstrukcijos svoris sumažėja iki 15-30 %. Pagamintos konstrukcijos neturi aštrių briaunų ir plyšių, nesusilaiko drėgmė ir purvas, dėl to padidėja atsparumas korozijai. Tai lemia platų šių konstrukcijų naudojimą padidinto agresyvumo aplinkoje.

Armatūra naudojama betoninėms kolonoms, sijoms, perdengimams, sienoms, tarpuangiams tvirtinti. Dažniausiai iš armatūros strypų formuojami karkasai. Formuojamas erdvinis armatūros karkasas, kuris atkartoja būsimos konstrukcijos formą. Armavimui paspartinti naudojami armatūros tinklai. Armatūros tinklai paruošiami statybos aikštelėje arba atvežami. Plieninę armatūrą skirstant į klases, atsižvelgiama į fizikines mechanines savybes. Vieną klasę sudaro vienos, dviejų ar kelių markių plienas su vienodais fizikiniais mechaniniais rodikliais. Strypinė karštai valcuota armatūra yra A-I, A-II, A-III, A-IV, A-V ir A-VI klasių; termiškai sustiprinta – AT-IV, AT-V, AT-VI ir AT-VII klasių, o sustiprinta šaltai tempiant – A-IIIb klasės. Be to, užrašant armatūros klasę gali būti panaudotos papildomos raidės: C rodo, kad šią armatūrą galima suvirinti, K – armatūra, labiau atspari korozijai nei kita šios klasės armatūra. Vielinės armatūros klasės žymimos: Bp-I – paprastoji armatūrinė viela, B-II ir Bp-II – stiprioji armatūrinė viela.

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *